2007.02.18 Ozas – Spartakas 4 : 1 (2 : 1)

'5 min. – Andžej
'20 min. – Spartakas (11 metrų)
'35 min. - Andžej
'60 min. - Andžej
'65 min. – Andžej

Nerealiai linksmos, nuotaikingos ir geros rungtynės. Tokio linksmo varžovo dar Ozas neturėjo. Spartakas padarė šventę ir Ozui ir sau. Susidarė vaizdas, kad rungtynės nors ir vyko „į vienus vartus“ varžovams kėlė didesnį pasitenkinimą nei Ozui. Bet ir mes nenuobodžiavome.

Mūsų sudėtis: Kiria, Vasia, Gintas, Adomaitis, Mantas, Andriucha, Edas, Master, Gintukas, Andzej ir Faustas. Dar žaidė Tomsas, Mokytojas ir Vytcka.

Po rungtynių man kilo klausimas ar čia Ozas toks stiprus ar varžovai vis silpnesni? Atrodo kad kuo toliau tuo lengviau laimime. Ir dar kaip laimime! Žaidimas buvo gražus ir protingas. Atsakingi perdavimai, nedaug broko, puolėjų ir saugų geras suderinimas – viskas buvo gražu.

Be įvarčio iš 11 metrų baudinio (nors ir ta ne daug truko kad Kiria butu ištraukęs) varžovai daugiau progų neturėjo ir mūsų vartininkas per varžybas kamuolį palietė tik kelis kartus. Turbūt nerealiai sušalo. Dėl to kad Andrius vartuose šalo reikėtu ne kaltinti varžovus bet pagirti mūsų gynybą. Labai seniai mačiau kad mūsų gynyba veiktų absoliučiai be priekaištų. Net ir rungtynių pabaigoje kai praktiškai visi saugai ir puolėjai buvo varžovų aikštės pusėje mūsų gynyba labai lengvai atremdavo skaitlingesnių varžovų atakas. Gal dėl to kad varžovai atakavo per vidurį ypač pasižymėjo Edas su Gintu. Įsiminė keli momentai kai Edas atėmęs kamuolį dar apeidavo varžovus mušinėdamas kamuolį tarp abiejų kojų kaip per treniruotę (neveltui sunkiai liejo prakaitą treniruotėje). Taip pat įsiminė Manto reidas per visą aikštelę ir nedaug trūko, kad būtų įmušęs įvartį.

Atakose kaip ir tikėtina pasižymėjo Andžej. Žaidęs šaltakraujiškai jis išnaudojo didžiąją dalį gerų progų. Spartako gynyba visiškai neturėjo jam priešnuodžių. Kitiems puolime sekėsi prasčiau. Keleto labai dėkingų progų neišnaudojo Faustas su Andriucha kai net atrodė kad kamuoliui nėra kur dėtis. Bet nieko, toks jau tas futbolas. Verta paminėti kad keletą kartų dar sukirtome į virpstus. Rungtynių pabaigoje Ozo atakos ritosi kaip jūros bangos: ritmingai ir nuolatos.

Varžovai tai nustebino savo optimizmu ir gera nuotaika bei kandžiomis replikomis. Pavyzdžiui antro kelinio pradžioje varžovų gynėjas priėjęs prie komandos draugo sakė, - „žiūrėk kokia mūsų gynyba, net bijo varytis!”, arba gavus kairiam gynėjui kamuolį ir priartėjus prie vidurio linijos kitas žaidėjas sušuko, - „vsio Lioša, zabivaj gol!”. Varžovų nuotaika pastebimai suprastėdavo teisėjui priėmus jiems nepalankų sprendimą, tačiau Ozui reiškiant nepasitenkinimą teisėjų veiksmais jie greitai stodavo į teisėjo pusę, - „čio ty na sudju arioš?“, pasigirsdavo klausimas. Bet kokiu atveju labai malonu žaisti su tokiu linksmu ir atsipalaidavusiu varžovu. Sėkmės jiems toliau!

Man of the Match: Andžej ir Edas
Mačo grybas: Faustas su Andriuha