2009-05-10  Ozo tapyrai - Kiemas 2:3 (0:2)

'20 min. Kiemas
'30 min. Kiemas
'55 min. Kiemas
'65 min. Tomas Beinoras
'75 min. Kęstas Rimkus

Šiose varžybose švelnūs Tapyrų šonkauliukai, daugelio apgaubti rausvo riebaliuko sluoksnio, kentėjo kaip niekada. Varžovas nuo pat varžybų pradžios tiesiog alsavo agresija, išauginta tamsiuose kiemų skersgatviuose, sveiku sportiniu pykčiu bei fizine galia. To pasėkoje Tapyrai nuo pat rungtynių pradžios visiškai atidavė iniciatyvą. Varžovas spaudė per visą aikštę, ir, atrodo, nežinodami ką daryti Tapyrai lakstė kas sau, bandė sukelti chaosą priešininko gretose, tačiau sukeldavo tik savo, o ir šiaip nežinojo ką veikti su tokiu priešininku.

Džiugu, kad ekstremaliomis aplinkybėmis Tapyras nepamiršta įgimto bruožo - begalinės kantrybės. Tūlas tapyras žino, jog pavasaris visada buvo sunkiausias Tapyrų metas - po žiemos aptingę tapyrai labai tingėdami renkasi į varžybas, ir šiose teko pastebėti keletą vėluojančių. Tapyro begalinė kantrybė pasireiškia tuo, jog Tapyras mirs kaip norės žaisti futbolą, bet į treniruotę neateis. To pasėkoje Tapyrai kantriai nesitreniruoja ir taip pat kantriai žiūri, kas atsitiks B divizione be treniruočių. Aišku, susižaidžiam varžybų metu ir kantriai laukiam iki paskutinio, ir sulaukiam. Labai nedaug trūko, jog iš šių varžybų ištemptume tašką, net ir atsilikinėdami 3-0. Kiekvienas Tapyras žino, jog tai ne pabaiga, jis išlauks savo šanso, šį kartą tiek nedaug pritrūko...

Kartais tapyro kantrybė tampa tiesiog auksinė. Kaip ir pirmame įvartyje. Visi žino, jog Senį ir Maxą sieja šilta draugystė, kaip ir kiekvieną Tapyrą, tačiau kad tokia!... Nesimatę visą žiemą, jie tiesiog apstulbo apakinti vienas kito grožio. Nieko blogo nebūtų atsitikę, jei jie nebūtų žvelgę vienas į kitą savo baudos aikštelėje, kamuolys nebūtų nuo jų per metrą arba tai tetruktų kokias 3 s, tačiau jie nusprendė pasigrožėti dar trupučiuką, visa ši mizanscena vyko kokias 5 s ir pradžiugintų bet kokį teatro režisierių, tačiau kažkoks kiemgalvis nusprendė, jog užteks, pribėgo ir įspyrė įvartį... Po įvarčio Senis ir Maxas toliau žvelgė vienas į kitą... Tapyrai pajuto, jog gresia negeruoju...

Antro įvarčio kaltininkas - šio rašinio autorius... Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad Vitalis, žaisdamas saugu, kažkodėl tapo paskutiniu gynėju ir dengė priešininko puolėją, bet tai menkas pasiteisinimas... Kamuolys siunčiamas Vitaliui už nugaros, jis galvoja, koks aš storas ir gražus, kodėl aš turiu bėgti, kai saulė taip gražiai šviečia ir tokia graži diena, Juras tikriausiai galvojo, kokia graži saulė ir koks storas Vitalis, o kiemgalvis puolėjas matė tik kamuolį ir vartų kampą - kažkokiu mistiniu būdu kamuolys būtent tame kampe ir suspurdėjo. Tokio stebuklo Vitalis ir Juras jau seniai nebuvo matę... Likę Tapyrai šnairojo nosimis ir laukė antro kėlinio pabaigos bei svarstė, kaip čia nepraleidus dar...

Vis dėlto Tapyrų gynybą reikia pagirti - su Morka priešakyje ji traškėjo barškėjo, bet atsilaikė, Juras gelbėjo. Pirmame kėlinyje prie priešininko vartų Tapyrai pastebėti nebuvo...

Verta pastebėti, jog Morka turbūt buvo vienintelis, kuris fiziniu pasiruošimu nenusileido Kiemui.

Antrame kėlinyje reikalai truputėli pagerėjo, Saulius įnešė trūkstamo greičio ir tiesiog įžiebė savo kraštą, Mindė Matulaitis įnešė ramybės į vidurį, gynyba tikriausiai būtų atsilaikiusi toliau, jei pačioje antro kėlinio pradžioje Senio nebūtų apakinęs kamuolys... Senis neabejotinai meno mėgėjas, kamuolio „pa" prieš savo nosį jis stebėjo ilgai, bet kada galėjo sustabdyti jo šokį, bet atsitokėjo tik tada, kai už savo nugaros teko išvysti gyvenimo realybę - priešininkas iš Kiemo išėjo vienas prieš vieną su Juru ir pelnė trečią įvartį... 3-0... Galiausiai neišlaikė net Senio nervai, kas atsitinka kartą per dešimtmetį - Senis supyko ir pasiprašė keitimo, nusprendęs, jog aikštė netinkama vieta įžvelgti meno subtilybėms... Jo vietoje išėjo Rokas, ir tenka pripažinti, jog visiškai susitvarkė su savo užduotimi.

Po tokių kuriozinių įvarčių, nors rezultatas atspindėjo įvykius aikštelėje, Tapyrai nusprendė, jog užteks, ir ne juokais supyko. Staiga Tapyrai pradėjo pulti ir staiga jiems tai pradėjo sektis! Vis dažniau ir dažniau jie lankėsi priešininko aikštelėje bei kurdavo progas. Vienos atakos metu Tomsas išvedamas vienas prieš vartininką ir pelno įvartį. 3-1. Ir vėl pripažįstam, Tapyrai turi savo dvasią, ir kiekvienas Tapyras tos dvasios apgaubtas. Šauni Ozo klubo istorija mena ne vieną comeback‘ą, ir jau Kiemo vyrai su nuostaba žvelgia, kaip keliasi beveik mirtinai sužeistas žvėris, keliasi iš užmaršties... Štai Kasparas, vienas iš dviejų riebiausių Tapyrų, pabėga vienas prieš vieną, ir jo neįmanoma pavyti, tik smūgiavimo technika paveda šį šaunų vyruką - vartininkas pagauna kamuolį. Per Antakalnį nuvilnija atodūsio banga...

Po kiek laiko Saulius surezga eilinę slalomo pamokėlę priešininkui, įsiveržia savo kraštu į baudos aikštelę, skersuoja, bet... nieks neuždaro. Tačiau netrukus kairiam puolimo krašte sienelę sužaidžia Raimis su Morka, pastarasis perdavimu skersai skrodžia priešininkų baudos aikštelę, ir ramiausias iš Tapyrų Kęstas gražiu smūgiu pelno įvartį - 3-2!

Kiemo vyrai nervinasi, renka geltonas korteles, ir atrodo, jog jie laikosi iš paskutiniųjų, tačiau akivaizdu, jog atsitiesimas Tapyrams kainavo per daug jėgų. Kiemas susitelkęs ginasi, Tapyrai iš paskutiniųjų priartėja prie baudos aikštelės, bet sukurti kažką pavojingo jėgų nebeužtenka. Kiemas nelinkęs atiduoti užtarnautos pergalės, greitai persigrupavę jie apsiramina, saugo kamuolį bei bando laimę greitais antpuoliais.

Vieno iš jų metu Kiemo vyrai pasirodė iš garbingos pusės - iš toli smūgiuotas kamuolys nuo skersinio atsitrenkia į žemę ir nuo jos į aikštę, teisėjo švilpukas tyli... Tenka pripažinti, jog momentas vyko akimirksniu, pastebėti buvo įvartis ar ne, buvo sunku, ypač vienam teisėjui. Suprasdami tai, Kiemo vyrai neprieštarauja ir žaidžia toliau - kilnus poelgis, nors net Tapyrai, buvę tolėliau nuo įvykio, pripažino, jog įvartis veikiau buvo nei ne. Komandos neturi jokių priekaištų teisėjui, net šoniniam arbitrui sunku būtų apsispręsti, ar visas kamuolys kirto vartų liniją. Šaunus Kiemo komandos poelgis, nors neaišku kaip būtų buvę, jei Tapyrai būtų pelnę išlyginamąjį įvartį. :)

Atrodo, šis momentas išsekino ir taip pavargusius Tapyrus, nuskamba teisėjo švilpukas. Tapyrai, išnaudoję visas jėgas, apgailestaudami dėl praleistų „nereikalingų" įvarčių, vis dėlto patenkinti šiomis varžybomis! Nedažna komanda gali pasigirti tokiu charakteriu, kai niekas jais jau nebetiki, būnant visiškai suspardytiems, vis dėlto atsikelti ir atgaivinti intrigą bei įvaryti baimės priešininkui, dar prieš tokią stiprią komandą kaip Kiemo vienuolikė, deja... šį kartą pritrūko jėgų... Reikia tikėtis, jog treniruotės pasidarys dažnesniu svečiu Tapyrų gretose, fizinė būklė gerės, susižaidimas taip pat, ir Tapyrai savo charakterio bei užsispyrimo dėka pagadins nervus dar ne vienam priešininkui ir iškovos dar ne vieną tašką.

Man of the match - Tomas Markūnas/Tomas Beinoras/Kęstas Rimkus
Mačo grybai - Senis/Maksas/Vitalis

Foto galerija